BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas 2013-11

Persikraustome į Feisbuka!

“Plaikinkit” ir sekit naujienas!
https://www.facebook.com/mususiaudinisnamas

Rodyk draugams

Tinginiai Grįžo!

Tie, kurie ateidavo vis pasižiūrėti, kas naujo šiame blog’e ir nieko nerasdavo, tegu nepasmerkia mūsų už totalinį jo apleidimą.
Blog’ą tikrai palikom vienišai egzistencijai, užtat daug nuveikėm tam savo namely per tą laiką. Pasistengsim viską čia aprodyti.

Pirmoji pasakojimo dalis yra ne apie ką kitą, o apie praeitos vasaros įššūkį, pasibaigusį fiasko. Tai biobaseinas. Šią vasarą į jį teko investuoti dar “šiek tiek” laiko ir pinigėlių.
Nuotraukoje matyti, kaip graudžiai jis to laiko ir pinigų prašė - visas susipurvinęs, susisukęs ir kiauras. Baisu žiūrėti buvo. Jeigu kas rengias panašų grožį savo sklype darytis, tai nuoširdžiai patariam
iš karto pirkti protingą plėvelę. Pigesnė reiškia plonesnė, be to dar ją reikėjo klijuoti iš dviejų gabalų, o per jungtį netruko prasimušti vanduo.

Vasaros pradžioj darėm antrą dublį su kita plėvele - EPDM membrana. Primena dviračio padangą, pakankamai stora, kad keltų pasitikėjimą. Klijuoti jos jau nereikėjo, buvo suvulkanizuota iš gabalų tokia, kokios
mums ir reikėjo.


Kai jau užtraukėm ja duobę, sušokom ir džiaugsmo šokį :)

Ir tada prasidėjo akmenų dėliojimo aplinkui dienos. Dviese sudėliojom apie 10 tonų visai solidžių akmenų.

O jų viduryje palaipsniui kilo vanduo…


Vandens akutė vis gražėja :) Nuotraukoje nelabai matyti, bet ties jos viduriu yra sukrauta kiek didesnė kruvelė - ten įtaisėm minikriokliuką. Pirkom tvenkinio siurblį ir du skimerius. Pirmasis sukuria vandens cirkuliaciją, kuri apstabdo dumblių veisimąsi ir išvemia švaresnį vandenuką kaip kriokliukas. O skimerius įtaisėm, kad rinktų visokius šapus nuo vandens paviršiaus.


Deja, šios priemonės vis tiek neapsaugojo mūsų prūdelio nuo apdumblėjimo. Visą vasarą žiūrėjom, kaip vanduo kyla ir tolydžio vis žalėja bei tampa vis labiau mėgstamas varlyčių. Ir tik į vasaros pabaigą
sužinojom apie gelbėjimosi nuo dumblių priemonę - algicidą. Įpili ir suvalgo jis tuos dumblius. Tai bent kitą vasarą jau būsim protingesni. Žiemą tai taip ar taip niekas ten nedrįs veistis.


Epizodas iš pavasario, kai užtaikėm prisipirkt akcijinių tujų. Pasisodinom sklypo pakraščiuose, tik kad tie pakraščiai tokie kol kas neišvaizdūs, jog rezultato taip ir nenufotografavom.


Kitas darbelis, prasidėjęs dar pavasarį, buvo medinių namo lentelių nudažymas. Senoji permatoma alyva ėmė ir sunyko, kad lentelės nepradėtų juoduoti, reikėjo jas gaivint. Tai išsirinkom smagią spalvą
ir gaivinom, nepasmerkite pinotexas.


Šioje nuotraukoje matyti labai estetiška ir funkcionali terasa. Pasisekdavo, jei ja eidamas nepataikydavai įkišti kojos tarp lentų. Akivaizdu, jog ir čia reikėjo permainų.

Permainos prasidėjo nuo papildomų kuoliukų, ant kurių dėjosi lagės. Darėm “sceną” plačią, kad būtų miela ir patogu ant jos vasaromis vykdyti visokią veiklą.


Čia matyti tam tikra subtili proceso akimirka. Brolis-timber lentos (akcijinės, suprantama) sudėtos ir nereikalingi galai kuo tvarkingiausiai nupjauti elektriniu pjūklu.


Visai kitas reikalas.


Na, o šitoj nuotraukoj galima pažiūrėt ne tik į terasą, bet ir įvertinti naujų stogo pakalimų spalvą. Jei kas atsimenat, anksčiau ji buvo ruda, tokios pat tikėjomės ir organizuodami perdažymą.
Patys tą savaitgalį negalėjom sugrįžti, tad prašėm kelių vyrukų, kad padažytų. Grįžtam ir matom, kad spalva kažkokia įtartinai burokiškai ruda. Bet pasirodė, kad tai mūsų pačių pirktų dažų dangtis apsimelavo -
buvo ne tokia spalva nurodyta. Iš pradžių toks akibrokštas jaudino, o dabar kaip ir pripratom.


O čia jau esam interjere. Konkrečiai - virtuvėj. Žmona su drauge dvi dienas daužė plyteles į akmenį ir dėliojo mozaiką. Procesas ne toks lengvas, kaip atrodo.


Užtai gerai, kad pačios viską ir padarė :)


Užglaistydama plytelių tarpus žmona susipjaustė aštriais jų kampais šešis pirštus. Dirbti keturiais likusiais buvo visai nesmagu.


Taip atrodė virtuvė ir gabalas svetainės beveik visą vasarą.


Tik spalio pabaigoje virtuvė nušvito naujam gyvenimui. Čia reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių momentų.
Visų pirma - į iš IKEA nugriebtą, perpus nukainotą stalviršį. Pamatėm jį atsitiktinai, net neieškojom. Ilgis ir visa kita buvo pamiltas iš pirmo žvilgsnio, bet tiesiai iš po nosies jo vos nenukniojo kažkokia įžūli moteriškė. Laimei, šalia turėjom tokį pat įžūlų draugą, kuris beketindamas jai padėti tą stalviršį įsikelti į vežimaitį, lyg tarp kitko užsiminė, jog ta lenta lyg išsigaubusi, lyg kažką… Tokios mažos abejonės moteriškei užteko, kas stalviršis tektų mums. O pas mus vietą jis rado iškart, ir nei išsigaubęs, nei ką.


Taigi stalviršio pilvą netrukus prapjovėm ir įstatėm akmens masės plautuvę. Tai buvo didi akimirka! Žinia, pas mus sanitarinės sąlygos iki tos akimirkos buvo gan sąlyginės, tiksliau - archaiškos.
O pilna virtuvės komplektacija radosi tada, kai prie sienos buvo prikaltos dvi lentynos bei pajungta LED lempučių juosta, maloniai nušviečianti žmonos atliekamus darbus.


Keturios šviesos vonios lubose - taip pat naujas įvykis. Sudėjom LEDines.


O čia įdarbinti iš Rietavo turgaus sendaikčių žiemą pirkti šviestuvai. Labai žavūs, nes skirtingi, skirtingai net aprūdėję.


Tiesa, namuko pakraščius apipylėm akmenukais. Tik turbūt, kad jų reikėjų daugiau, nes vis prasiverždavo žolių kuokštai iš po apačios. Reiks perdaryti, panaudota geotekstilė pikdžiugiškai neveikia.


Trys šulinio žiedai, aišku, susiję ne su šuliniu, nes tą tai jau turėjom. Kad iš kriauklės vanduo turėtų kur nubėgti, teko kasti kanalizacijos šulinį. Laikiną, nes normaliam nėra pinigų (išleidom prūdui :) ), o gal ir įves greit miesto kanalizaciją. Todėl nors žinojom, jog toje konkrečioje sklypo pusėje mėgsta kauptis vanduo, surizikavom. Ir vargelio neišvengėm.


Čia matyti tas vargelis.


Kasti šulinį išmokino google. Procesas toks interaktyvus: kasama įsilipus į žiedą, kol tas pradeda smigti. Tada kasama ir kasama mažu kastuvėliu, varganai susirietus, kol galiausiai visi vienas ant kito užritinti žiedai nuo savo svorio sukrenta į duobę. Aišku jie spyriojos, nenorėjo leistis, bet klibinom ir mes, ir gamta (palijo pernakt), tai jie ir pasidavė. Čia reikia padėkoti Mindaugui, kuris duobėje praleido dvi dienas.

Žiedai suleisti, apačia išbetonuota, bet vanduo vis tiek sunkėsi kaip pasiutęs. Teko siurbti lauk vandenį ir kamšyti skyles tokiu stebuklingu skiediniu cx5, tik tas irgi nepadėjo… Vanduo laikosi 10 cm žemiau įtekėjimo vamzdžio. Sprendimas paprastas: ekologiškas indų ploviklis, muilas, šampūnas galės legaliai tekėti į tą trapią savadarbę kanalizaciją. O visokie tamsesnės prigimties reikalai, kaip antai tie, kurie paprastai atsitinka VC, eis į lauko tualetą.


Ir pabaigai - vaizdelis su pirmaja šalna, lyriškai apgaubusią prudelį. Lauko darbus šaltis pertrauks, bet viduje jų dar pakankamai. Mąstom, kad metas kraustytis į FB, tada būsim tikrai lojalesni. Tai iki pasymatymo ten greitu laiku: https://www.facebook.com/mususiaudinisnamas

Rodyk draugams